Kauno pilis, kadaise pastatyta ginti žmonių, šiandien yra viena lankomiausių Kauno vietų. Ši pilis rašytiniuose šaltiniuose minima jau 1361 m., todėl yra tikriausia Kauno miesto amžininkė. Tai ji regėjo miestą siaubiančius karus, atlaikė priešininkų smūgius, kentėjo nuo okupantų veiksmų, kelis kartus buvo prikelta naujam gyvenimui, o šiandien yra atvira visiems miestiečiams bei miesto svečiams.
Aprašymas
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kauno pilis paminėta 1361 m., kuomet viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje” mini kryžiuočių Įsrūties pilies ršininką, kuris buvo Ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. 13–14 a aptvarinės pilies griuvėsiai – 14–17 a karinės architektūros paminklas. Pilies liekanos (rytinės sienos fragmentas su vartų arka, pietinės sienos 2–3 m aukščio apatinė dalis ir vakarinės sienos nužymėtas kontūras) sudaro pusiau uždarą kiemą. Kiemo pietvakariniame kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, pietrytiniame kampe – apskritas (iki ketvirto aukšto restauruotas) bokštas su bastėja papėdėje; bastėjoje esanti šaudykla tuneliu sujungta su bokšto pirmuoju aukštu. Iš pietų ir rytų pusių pilies liekanas juosia gilus griovys.
4–5 a. pilies teritorijoje jau būta gynybinių įrenginių. Manoma, kad pirmoji mūrinė pilis pastatyta 13 a. antroje pusėje. Ją sudarė apie 0,5 ha kiemas, apjuostas 2–2,2 m storio, 12–3 m aukščio gynybine siena su giliu grioviu, kurio dugne įrengta 10–11 m aukščio, 1,3–2 m storio priešpilio siena (abi sienos mūrytos iš lauko akmenų). Sienų viršuje buvo šaudymo angos ir medinės šaulių galerijos. 1362 m., LDK kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujamos įgulos ginamą Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai. Antroji mūrinė pilis pastatyta prieš 1368 m. ant buvusios vidinės sienos pamatų. Jos sienos buvo 3,5 m storio, apie10 m aukščio, kiautinio mūro konstrukcijos. Keturiuose kampuose buvo pastatyti flanginiai bokštai. Pilį juosė apsauginis griovys. 14 a. antroje pusėje dėl pilies kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai, ji daug kartų apgriauta ir remontuota. 1404 m. pilis galutinai atiteko lietuviams ir buvo atsparos punktas per 1409 m. žemaičių sukilimą ir 1410 m. karą su kryžiuočiais. Po Žalgirio mūšio, 1410 m. pilies karinė reikšmė sumažėjo, ji tapo Kauno seniūno rezidencija. 16 a. antroje pusėje prie pietvakarinio bokšto įrengta bastėja. 1601–1611 m. dalį pilies keliskart paplovė Neris; 18 a. pirmoje pusėje vanduo nuvertė šiaurinę sieną ir du bokštus. Pilis buvo apleista, virto griuvėsiais. 18 a. viduryje išlikusioje kiemo dalyje buvo įrengtas kalėjimas; 18 a. pabaigoje Kauno pilyje kartais vykdavo Kauno apskrities bajorų seimeliai. 19 a. pirmoje pusėje įrengtos kareivinės ir gimnastikos salė. 1831 m. ir 1895 m. pilis remontuota. Po 1863–1864 m. sukilimo jos teritorija apleista, griuvėsiai vis labiau nyko. 1925 m. pilį tyrė A. Presas, 1930 m. ir 1932 m. – E. Volteris.
1930 m. Kauno miesto savivaldybė nupirko aplink pilį buvusius statinius ir sutvarkė piliavietę. Buvo pradėti archeologiniai tyrimai, konservavimo darbai.
Kauno pilis yra gotikinis gynybinis statinys. Istorikai mano, kad Kauno pilis yra pati seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Šis statinys buvo pastatytas strategiškai patogioje lokacijoje, prie Nemuno ir Neries santakos, tam, kad būtų lengviau apsiginti nuo puolančių kryžiuočių.
Kauno pilis taip pat yra svarbi Hanzos kelio dalis. Hanzos kelias – Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga. Viduramžiais ji šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. Hanzos sąjungos pirklius Kauno miestas prie Nemuno ir Neries priviliojo po 1408 m., kai Vytautas suteikė miestui Magdeburgo teises. 1441–1532 m. Kaune veikė Hanzos pirklių (Dancingo, dabar vadinamo Gdansku) kontora. Tuo laiku, kuomet Kaunas intensyviai vykdė prekybą su Hanzos sąjunga, prie Kauno pilies veikė amatininkų dirbtuvės, kurios prisidėjo prie Hanzos kelio sklaidos Lietuvoje.
Išskirtinė Kauno pilies vieta – Kauno pilies muziejus, kuriame eksponuojamos dvi parodos – ,,Kauno pilies istorijos mozaika“ ir ,,Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės“. Muziejuje pristatomi reikšmingiausi istoriniai pilies faktai, pastato architektūrinės metamorfozės, asmenybės, prisidėjusios prie pilies istorinės raidos. Ekspozicijos išsidėsčiusios penkiose pilies bokšto erdvėse. Pirmajame pilies bokšto aukšte pristatomi svarbiausi Kauno pilies istoriniai faktai, autentiški eksponatai, pilies vizualizacijos, archeologiniai radiniai: strėlių antgaliai, ietigaliai, kirviai ir t.t.
Antrajame aukšte yra viena įdomiausių muziejaus pramogų – stilizuotas pilies kalėjimas, kuriame savo kailiu galima išbandyti viduramžių grandines, nusifotografuoti prie gėdos stulpo, kuris kadaise buvo naudotas nusikaltėlių bausmėms. Taip pat muziejaus pilies požemyje įkurdintas ir pilies vaiduoklis, tai yra, originali vaizdo projekcija.
Pakilus į trečiąjį pilies bokšto aukštą yra demonstruojama ekspozicija ,,Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės“. Šioje ekspozicijoje galima ne tik apžiūrėti įvairius keramikos pavyzdžius, tokius kaip puodynės, dubenys, keptuvės ir t.t., bet ir patyrinėti įvairius koklių variantus. Muziejaus lankytojams siūloma ne tik susipažinti su autentiškaja ekspozicija, bet ir pabūti archeologams ir koklius išsikasti patiems.
Nuo pilies prasidėjo Kauno miestas ir šiandien čia vyksta ne kovos, o skamba muzika, rengiami festivaliai.
Vienas įdomiausių ir daugiausiai dėmesio sulaukiančių renginių, organizuojamų Kauno pilyje – festivalis ,,Operetė Kauno pilyje“. Šiltuoju metų sezonu vykstantis festivalis į sceną sutraukia muzikantus ir šokėjus, kurie atlieka įvairius meninius pasirodymus: operetę, baletą, miuziklą ar kita. Festivalyje sėkmingai išgarsėjo jaunosios Lietuvos muzikinės kartos atstovai, todėl dalyvavimas festivalyje yra puiki galimybė pristatyti save plačiajai auditorijai.
Taip pat Kauno pilies prieigose rengiamos šiuolaikinių menininkų parodos, organizuojamos valstybinės šventės, rodomi teatrų spektakliai.
