Kauno rotušė, tarsi gulbė, tiesianti savo ilgą, baltą kaklą į dangų. Būtent taip dažnas mato pagrindinę Kauno senamiesčio puošmeną, kuri tapusi vietinių ir miesto svečių nepamirštamų pasimatymų vieta, kuri išsiskiria šviesiu fasadu ir unikalia architektūra gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia.

Aprašymas

Gulbės įspūdį suteikia aukštyn, nuo pagrindinio fasado, besistiebiantis gracingas rotušės bokštas. Žvelgiant į ,,Baltąją gulbę“ neįmanoma nesigėrėti jos spalva, ji yra balto dramblio kaulo. Pačios rotušės įkūrimas mena 1542 metus. Kauno rotušė yra netoli Nemuno ir Neries santakos. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus. Aplink ją susiformavo Kauno rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia. Manoma, kad po pastatymo, 1562 m., ji tebuvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto ir gotikinės statybos. Vėliau ji buvo perstatyta, padidintas jos plotis ir ilgis. Kauno rotušės bokštas yra pats aukščiausias Kauno senamiestyje – net 53 metrų aukščio. Rotušė yra stačiakampio plano, dviaukštė, su aukštu mansardiniu stogu ir 6 tarpsnių bokštu. Pastato planas atitinka renesansinį stilių, o dekoras išliko gotikinis.

Kaip ir architektūra, rotušės paskirtis taip pat keitėsi daug kartų: pirmame aukšte būdavo prekybinės patalpos, antrame – magistrui, valdybai, o rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, kur savo nuosprendžio laukdavo įstatymus pažeidę asmenys. Rotušė pradėta statyti 1542 m. pagal B. Choinauskio projektą. Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais. XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonių aukštų bokštas. 

17711780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.

1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų.

1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 18651869 m. rotušėje veikė teatras, 18691944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas. 19511960 m. atiduota Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1932 m. Rotušės aikštės ansamblis pertvarkytas.

1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 19681973 m. pastatas restauruotas pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą. Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui.

Prieš įeinant į rotušės vidų, galima pamatyti dešinėje esančią autentišką vaško lydymo krosnį, kuri yra realus XV a. krosnies lydimo pavyzdys. Ši krosnis simbolizuoja, jog daugelį metų rotušė buvo telkiama gabiais amatininkais, kurie sukūrė tūkstančius unikalių dirbinių. Kadaise turgaus aikštėje tokių krosnių buvo net aštuonios. Ši krosnis rodo XV amžiaus grindinį, atskleidžia, kaip užaugo kultūrinis sluoksnis, ir yra puikus pavyzdys, kaip anksčiau vertėsi miestas. Ši krosnis mena ir svarbų laikotarpį, kuomet rotušės aikštė buvo viena iš Hanzos kelio dalių. 

Kaunas – vienintelis tiesiogiai su Hanzos sąjunga susijęs Lietuvos miestas. Valdant Kazimierui Jogailaičiui Kaune susiformavo Hanzos miestų pirklių kontora, turėjusi teisę Kaune laikyti sandėlius.  Kontoros veikla vyko 1440–1536 metų laikotarpiu. Šios sąjungos veiklos politinės ir kultūrinės civilizacijos istoriniai simboliai yra buvę prekių sandėliai, vadinamieji „Hanzos sandėliai“, išsidėstę Muziejaus ir Santakos gatvių kampuose, abipus Muziejaus gatvės, atgręžti į ją galiniais fasadais. Kadaise rotušės aikštėje buvo sukurta daugybė produkcijos, kuria buvo prekiauta ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose šalyse, priklausiusiose Hanzos keliui. Ir šiandien, minint Hanzos kelio svarbą, rotušės aikštėje tradiciškai rengiama šventė ,,Hanzos dienos“, kurioje susipina kultūra, muzika, menas, prekyba ir amatai.

Rotušės viduje šiandien veikia Kauno miesto muziejaus, kuris pasakoja ne tik apie Kauno istoriją, tačiau ir Kauno istorijas – patirtas mūsų ir mūsų protėvių, išgirstas bei regėtas miesto aikštėje ar namuose, garsias ar dar niekam nežinomas. Kartą senovėje, vienos medžioklės metu, lietuviams pavyko įvyti girių valdovą taurą į miško tankumyną Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motinos Neries santakoje (būtent čia dabar įsikūręs Kaunas). Šioje vietoje žvėris buvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebėta, kad tarp sumedžioto tauro storų ragų kyšo iš medžio šakų susikryžiavęs kryžius. Pabijojo dievų rūstybės senovės lietuviai ir nusprendė miško valdovą paaukoti. Sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir garbingai didingųjų savo dievų garbei sudegino žvėrių karalių skaisčią mėnesienos naktį.

Kita legenda byloja, kad Kauną įkūrė iš Italijos nuo imperatoriaus Nerono tironijos pabėgę Romos patricijai. Pasak Alberto Vijūko–Kojelavičiaus, vienos iš tų giminių vadas, kunigaikštis Palemonas su sūnumis plaukdamas Nemunu pasiekė Kauno teritorijas, kuriose tebuvęs paprastas kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kūnas (kunigaikštis Kaunas), arba kituose raštuose vadintas Kūnasijumi ar Kūnarijumi, įkuria miestą.  Pasak tolimesnės legendos, miesto įkūrėjas mirė kovoje su Kijevo Rusia, pateko į kunigaikščio Mistislavo nelaisvę.

Rotušės viduje išlaikyta autentika. Interjeras gana puošnus, viduje vyrauja lenktos formos, spindinčios detalės, plyti raudoni kilimai. Viduje gausu paveikslų, kurie demonstruoja reikšmingus rotušės aikštės istorinius įvykius ir asmenybes, prisidėjusias prie rotušės aikštės sklaidos.

 Rotušės bokšto viduje laiptai kyla aukštyn kur galima apžvelgti  bokšto laikrodį, kurio  istorija siekia net XVIII a. 8 dešimtmetį, kai Kauno miesto burmistras Henrikas Esenas įsakė pagaminti, tuo metu perstatinėjamam rotušės bokštui, laikrodį su varpais. 1907 m. rotušės bokšto laikrodis pakeistas nauju, gamintu Peterburge. Vėliau jo mechanizmai, galėjo būti  išvežti į Maskvos politechnikos muziejų, o juos pakeitė elektromechaninis laikrodis. Po paskutiniojo, jau kompiuterizuota sistema valdomo, laikrodžio remonto 2016 metais, mechanizmai ėmė strigti, juos reguliuoti tekdavo rankiniu būdu taip neišvengiant netikslumų. Dabar, dėka naujų mechanizmų iš Vokietijos, bokšto laikrodžio varpas, skardžiai mušamas 2 kg plaktuko, vėl skleidžia žinią miestiečiams ir miesto svečiams apie bėgantį laiką. 

Viršuje galima išvysti autentiškus rotušės kaminus, sijas, o iš  apžvalgos aikštelės  atsiveria senamiesčio panorama: čerpiniai stogai, aplink aikštę susiformavę autentiški pastatai. Palypėti į Kauno rotušės bokštą rekomenduojama ir prieššventiniu laikotarpiu.