IX-ojo forto sienos slepia ne tik sovietų, bet ir nacių vykdytus sunkius nusikaltimus, apie kuriuos sunku ir rašyti. Vykdyti žiaurumai, aktyviai veikęs kalėjimas, rodos, iki šiol lydi apsilankančius šiame istoriškai svarbiame objekte.

 

Aprašymas

Kauno tvirtovė – tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta 1882–1915 metų laikotarpiu Kaune ir jo apylinkėse, ir turėjusi apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną.

Kaunas buvo strategiškai svarbi vieta: miestą kirto geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir Sankt Peterburgas–Karaliaučius, buvo pastatytas tiltas per Nemuną ir geležinkelio tunelis, čia susikirto svarbūs keliai. Be to, įkurti tvirtovę dviejų didelių upių santakoje buvo strategiškai tikslinga – tokia natūrali gamtinė aplinka, iškilus reikalui, priverstų puolančiųjų kariuomenę išsklaidyti savo jėgas. Pablogėjus Rusijos ir Vokietijos santykiams, XIX a. 8-ajame dešimtmetyje imta svarstyti pirmosios klasės tvirtovės įkūrimo Kaune galimybė, o galutinis sprendimas priimtas 1879 m. po Rusijos-Turkijos karo.

1903 m. pagal naujausią profesoriaus K. Veličkos 1897 m. planą pradėtas statyti IX-asis fortas prie Kumpės palivarko. Šis fortas buvo gerokai mažesnis, turėjo tik vieną, pėstininkų, poziciją, jo statyboje naudotas betonas, forte įrengta elektra, kanalizacija.

Fortas yra penkiakampio formos, visi jo kazematai betoniniai, kareivinių fasadas – plytinis. Įvertinant Kronštato bandymus, kazematų sienų plotis nuo 1,5 iki 2,1 m, šiame forte įrengti šarvuoti stebėjimo postai.
Fortas apsuptas griovio su kontreskarpine siena, kurioje įrengtas vienas dvigubas ir du viengubi kofrai. Forto pylimų aukštis – 6,9 m. Kontreskarpinėje sienoje nutiestos galerijos, sujungiančios kofrus, taip pat turinčios išėjimus į užnugario dalį. Galerijos aprūpintos kontrarminiais kanalais. Kairioji poterna jungia kareivines su kairiuoju kofru. Pati trumpiausia poterna – dešinioji, ji neturi sujungimo su kareivinėmis.
Prie centrinės ir kairiosios poternų išdėstytos prieššturminės artilerijos slėptuvės ir šaudmenų sandėliai. Čia buvo saugomi šaudmenys dvylikai šešių colių patrankų bei keturioms prieššturminėms patrankoms. Sandėliuose buvo sumontuoti šaudmenų pakėlimo mechanizmai ir šarvuoti stebėjimo postai. Papildomai įrengta prieššturminių patrankų slėptuvė.
Fortas turi vieną pėstininkų pylimą, nes sunkioji artilerija forte nenumatyta. Forto kampuose įrengti barbetai prieššturminiams pabūklams, žemės aparelės. Forto kareivinės dviaukštės, pastatytos iš betono, fasadui naudojant plytas. Kareivinės susideda iš keturiolikos kazematų, skirtų įgulai, sanitarinio mazgo, elektrinės kazemato, pagalbinių sandėliukų. Pirmojo aukšto kazematai atlikdavo šias funkcijas: karininkų kambarys, kanceliarija, tvarstomasis, valgykla, virtuvė su sandėliu, elektrinė. Antrojo aukšto kazematai buvo skirti kareiviams.
Kraštiniai antrojo aukšto kazematai turi išėjimus į stebėjimo postus. Du tarpiniai puskaponieriai keturiems pabūklams buvo išdėstyti kraštiniuose kareivinių kazematuose. Forte pastatytas tik dešinysis tarpinis puskaponieris, kairiojo puskaponierio vaidmenį atlieka laužytas kareivinių fasadas bei patrankų ambrazūros antrajame aukšte. Prie puskaponierio įrengtas šaudmenų sandėlis ir šaulių galerija.
Forto elektrinės pagaminama elektra buvo tiekiama į visus forto kazematus ir naudojama patalpoms apšviesti, ventiliatorių darbui, vandeniui pumpuoti iš šulinių, taip pat grioviams apšviesti naktinės gynybos metu. Forto ginkluotė susidėjo iš 28 lengvųjų patrankų, keturiolikos 57 mm kaponierinių patrankų, 4 varinių mortyrų ir keturių Maksimo kulkosvaidžių.

Nors fortas pastatytas 1913 metais, sunkiai nupasakojami nusikaltimai prasidėjo 1940 metais, po Antrojo pasaulinio karo.

1941-aisiais metais, Kauną perėmus vokiečiams, buvusiuose įtvirtinimuose buvo pradėta veikla, kuri fortui užtarnavo grėsmingą mirties forto vardą. Vos per dvejus metus, neoficialiais duomenimis čia mirė apie 50 tūkstančių žmonių. Kartu su Lietuvos teritorijoje gyvenusiais žmonėmis čia buvo sunaikinta daugybė žmonių atvežtų iš Lenkijos, Austrijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos ir pačios Vokietijos. IX-ajame forte žmonės buvo masiškai naikinami nuo 1941-ųjų metų spalio mėnesio iki Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944-ųjų metų rugpjūtį. Ypatingai žudynių gausa išsiskyrė 1941-ųjų metų spalio mėnuo: spalio 4 d. nužudyti 1845, spalio 29 d. – 9200 žydų. Jų metu iššaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai bei seneliai.

1943-aisiais metais, II-ojo pasaulinio karo eigai pasisukus Vokietijai nepalankia linkme, naciai pradėjo naikinti masinių žudynių pėdsakus. Šiuo tikslu 9-ajame forte buvo sudarytas specialus, įslaptintas kalinių būrys, kuris nuo 1943-ųjų metų lapkričio mėnesio užsiėmė genocido aukų palaikų iškasimu ir deginimu. Bijodami gresiančio susidorojimo, IX-ojo forto kaliniai 1943-ųjų metų gruodžio 25 d. suorganizavo pabėgimą. Jo metu iš forto pabėgo visi 64 kaliniai, tačiau tik 11-kai pavyko sulaukti Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pranešti pasauliui apie nacių įvykdytus nusikaltimus.

Po Antrojo pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metu, IX-ojo forto šeimininku, vietoje Teisingumo ministerijos, tapo Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD). Fortas paverstas tarpine, daugiausiai politinių kalinių, persiuntimo stotele. Jame buvo surenkami Kauno ir kitų aplinkinių vietovių įkalinimo įstaigose laikomi asmenys, prieš išsiunčiant juos į GULAG‘o lagerius Sovietų Sąjungos gilumoje.

Po to kurį laiką fortas buvo naudojamas žemės ūkio produkcijai saugoti. 1958 m. liepos 9 d. Sovietinės Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu, IX-ajame forte buvo įkurtas Revoliucijos istorijos muziejus. Nepraėjus nei metams, 1959 m. gegužės 30 d. įvyko muziejaus atidarymo iškilmės – keturiose buvusiose forto kamerose visuomenei pristatyta pirmoji ekspozicija apie Lietuvoje vykdytus nacių nusikaltimus. 1966–1970 metais įvyko keturi projektinių pasiūlymų konkursai. Paskutiniame etape laimėjo Alfonso Vincento Ambraziūno, Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus projektas. Po trylika metų trukusių statybų, masinių žudynių vietoje iškilo 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Greta IX-ojo forto buvo pastatytas naujas originalių formų muziejaus pastatas (dabar – Okupacijų ekspozicija), įrengtas parkas su pasivaikščiojimo takais. 1984 metų birželio 15 dieną visuomenei buvo pristatytas IX-ojo forto muziejaus memorialinis kompleksas. Jis tapo viena didžiausių paminklinių vietų visoje Europoje. 

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado laisvos minties raiškos galimybė – imta viešai kalbėti temomis, kurios per sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį buvo draudžiamos. Kauno IX-ojo forto muziejuje atsirado galimybė prabilti ne tik apie nacių, bet ir apie sovietų vykdytus žiaurumus, prisimenant 1940–1941 m. forte veikusį kalėjimą. Laikui bėgant muziejuje įrengtos naujos ekspozicijos, supažindinančios lankytojus su visais IX-ojo forto istorijos etapais.