Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a., o dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab.–XVIII a. pab. Šis pastatas priklausė Prancūzijos piliečiams, kai Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačiai prancūzų grafų de Šuazelių-Gufjė giminės nuosavybei ir priklausė jiems iki 1940 m.
Aprašymas
Platelių dvaras pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XV amžiaus viduryje. Tuomet jį dar valdė Lietuvos valdovų vietininkai. Vėliau dvaras tapo Lietuvos valdovų. 1529 metais žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila jį perdavė Žygimantui Augustui, šis – savo motinai Bonai Sforcai. XVI a. pabaigoje dvarui priklausė visas Platelių miestelis ir 18 kaimų. Jį valdė Vaitiekus Stabarauskas, vėliau – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės notaras Jeronimas Valavičius, žemaičių teisėjas Andrius Valavičius.
Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui – Rusijos armijos pulkininkui Augustui Šuazeliui (Gufjė Choiseul de Gouffier), karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių „Alkos” muziejuje Telšiuose, oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807–1808 m.
Platelių kraštas su savo ežerais ežerėliais, skendinčiais miškų miškelių žalumynuose – pats gražiausias. Jis taip mėgstamas plungiškių ir visų žemaičių. Ir ne tik jų, bet ir visų Lietuvos gyventojų, ir tų, kurie aplanko Žemaitiją ir jos pajūrį. Tik vietiniai gyventojai nemėgo grafų Choiseul-Gouffier, kurie čia viešpatavo beveik pusantro šimto metų, be jokių pagražinimų vadino švečeliais. Tačiau tai, kad grafai buvo Prancūzijos piliečiai, apsaugojo dvarą nuo sugriovimo, nes tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma. Įdomu, tai kad prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje. Šuazelių namuose buvo saugota daug meno vertybių, knygų.
Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis. Vyriausiojo Augusto Šuazelio sūnaus Oktavijaus pirmoji žmona buvo grafaitė Potockaitė, antroji – Sofija Tyzenhauzaitė. Mirus Oktavijui Šuazeliui, Platelius valdė jo žmona Sofija ir sūnus Aleksandras.
Po vyro mirties Sofija Tyzenhauzaitė su sūnumi apsigyveno Platelių dvare ir kurį laiką jį valdė. XIX a. pr. dvaro rūmus Sofija naujai rekonstravo, ant senų pamatų pastatydama naujus. Sofijos valdymo laikotarpis Plateliuose minimas kaip vienas iš palankiausių paprastiems žmonėms, Sofija visiems buvusi dėmesinga. Vėliau dvaro valdymu pradėjo rūpintis jos sūnus Aleksandras. Sofija iš Rusijos caro Aleksandro II išsirūpino, kad jos sūnus išlaikytų Platelius, neprarasdamas Prancūzijos pilietybės.
Paskutiniai Platelių dvaro šeimininkai buvo du Sofijos sūnaus Aleksandro vaikai dukra Marija (palaidota Plateliuose) ir sūnus Liudvikas (Lui), kuris Platelius paliko 1940 m. – išvyko gyventi į Prancūziją. Beje, Sofijos sūnus Aleksandras, gyvendamas santuokoje su grafaite Sofija Čapskyte, buvo susilaukęs 4 vaikų be jau paminėtų dviejų, dar buvo Gabrielius ir Aleksandras.
Grafai Šuazeliai Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos, ūkio centras.
Platelių dvaro sodybos (XVII a. II-oji pusė) pastatai – daržovių rūsys, jauja, oficina, arklidės, svirnas. Sodybą supa 6,32 ha parkas, kuriame yra trys gamtos paminklai. Platelių dvaro parkas įkurtas XIX a. šiek tiek į rytus žemėjančioje 6,2 ha teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir želdynais turtingą kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje – du nedideli tvenkiniai. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti, medžiai: storiausias Lietuvos uosis, Platelių liepa bei Platelių vinkšna. Greta uosio yra sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai. Platelių dvaro parko pasididžiavimas ir puošmena – Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. 2016 m. matavimo duomenimis kamieno apimtis – 7,41 m, aukštis – 32 m, amžius – daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Anot vieno jų, senovėje raganos ir velniai klaidindavę žmones, norėdami iš jų atimti gėrybes. Buvęs vienas atsitikimas, kai kaimo moterėlę, beeinančią vėlų vakarą namo, raganos paklaidinusios. Moterėlė puldinėjusi po dvaro parką įsivaizduodama, kad čia esanti jai nepažįstama giria. Klaidžiojusi ji, kol pavargusi. Tada prisėdusi prie uosio pailsėti ir užsnūdusi. Tuo metu ragana griebusi iš jos duonos kepalą ir jau buvo jį bekandanti, kai užgiedojo gaidžiai. Užpykusi ragana trenkusi į medį duonos kepalą, kuris gumbu pavirtęs. O medis žmonių pradėtas Raganos uosiu vadinti.
Nuo to laiko, kai Platelių dvarą pradėjo administruoti Žemaitijos nacionalinis parkas, jame veikia ekspozicijos bei parodos. 2012 metais dvaro svirnas bei arklidės rekonstruotos ir jose įrengtos šiuolaikiškos ekspozicijos. Svirne veikia gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje – šioje XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, „plytų stiliaus“ arklidėje, įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės, anksčiau vadintos Ragučio švente, yra tarsi karnavalas, kuriame svarbiausi atributai – kaukės ir persirengėliai. Kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba popieriaus, kartono. Persirengti būtina nekasdieniškais, kitokiais drabužiais, pasirenkant pagal personažą. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja. Kaip atrodo Užgavėnių kaukės, žemaitiškai dar vadinamos lėčynomis, susipažinti kviečia muziejus. Taip pat lankytojus įtraukia Užgavėnių teatralizuota programa.
Platelių dvaro sodybos buvusiame daržovių rūsyje po rekonstrukcijos atidarytas tradicinių amatų centras, kurio paskirtis populiarinti įvairius senovinius amatus, skleisti etnokultūros papročius ir apeigas, supažindinti su žemaičių kulinariniu paveldu.
