Varniai – Žemaitijos širdis. Prieš 600 metų buvo įkurta Žemaičių vyskupystė, veikė Varnių kunigų seminarija, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius skleidė blaivininkystę, o pačiame miestelyje telkėsi iškilios kultūros, meno ir dvasininkijos asmenybės. Šiandien į Varniuose esančią įstabaus brandžiojo baroko epochos Varnių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią atvyksta daugybė tikinčiųjų.

Aprašymas

Telšiai laikomi Žemaitijos sostine, nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabartiniai Varniai). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys – į ten vedė daugelis jų žygių, kai buvo puolami žemaičiai.

Pirmosios Varnių Katedros, pradėtos statyti 1421 m., pėdsakų, vykdant archeologinius tyrimus, nerasta. Medininkų vyskupu paskirtas Jurgis Vilnietis (1453–1464), padedant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, 1463 m. pastatė naują medinę Katedrą ir suteikė šv. Petro ir Povilo vardą. Varnių katedra iškilo kitoje upelio pusėje, vadinamoje Medininkais, vietoje, kur dabar stovi buvusios Varnių kunigų seminarijos rūmai. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 1519 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, kuri 1680 m. sudegė mieste kilusio gaisro metu. Kartą per šimtmetį kilusių gaisrų padarinius rėmėjų pagalba pavykdavo atstatyti.

Varnių katedra, dabartinė šv. Petro ir Pauliaus parapinė bažnyčia, buvo pastatyta 1691 m. Tuometinės katedros pastatymą finansavo garsios XVII a. antros pusės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Brandžiojo Lietuvos baroko stiliaus pastatas išliko net ir po keleto gaisrų, niokojusių tik bažnyčios vidų ir didesnės žalos pačiam pastatui nepadariusių. 

Žvelgiant į bažnyčios išorę matoma, jog bažnyčia yra kryžiaus formos, trijų navų su dvejomis koplyčiomis, taip pat dviem bokštais, iš kurių viename yra varpinė. Varpinėje kabo Varnių varpų liejykloje 1786 m. nuliedintas varpas su šv. Kazimiero reljefu. Katedrai buvo nulietas varpas su žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio herbą vaizdavusiu reljefu. Deja, šis varpas įskilo dar vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, tad 1913 m. Gatčinos (Rusija) mieste veikusioje A.S. Lavrovo bendrovės gamykloje varpas buvo perlietas. Ant naujojo varpo buvo pakartoti pirmtako įrašai ir perkeltas S. Giedraičio herbas. Būtina ne tik įsiklausyti į autentišką varpų garsą, bet ir pažvelgti į juos, nes šie… verkia. Kodėl senieji varpai ašaroja? Teigiama, varpai drėgsta prieš lietų, taip įspėdami, kada lietingiausiame Lietuvos krašte pradės lyti.

Ansamblį papildo dar vienas akcentas Katedros šventoriuje stovintis Lurdas, pastatytas 1914 m. kun. A. Juozapavičiaus iniciatyva. Ši Lurdo grota – su iš Prancūzijos parvežta Mergelės Marijos skulptūra.

Bažnyčios vidus trijų navų. Centrinė nava aukštesnė ir platesnė už šonines navas, dengta cilindriniu skliautu. Nuo šoninių navų atskirta masyviomis kolonomis.

Bažnyčios interjeras turtingas barokinėmis formomis: smulkūs interjero elementai, aukso detalės, masyvūs skliautai, kolonos. Viduje yra net dvylika puošnių altorių, iš kurių pats didžiausias yra sukurtas Karaliaučiaus meistro 1694 m. Nuostabaus grožio didysis altorius kartą restauruotas. Altoriaus viršuje kabo Nukryžiuotojo skulptūra, o po juo, tarp angelų įkomponuota Marijos hierograma, papuošta auksuotu – sidabruotu medžio drožiniu vainiku. Centrinį altorių puošia tabernakulis, padengtas Briuselyje pagaminta sidabrine skarda.

Į kairę nuo didžiojo altoriaus prie sienos krėslas – vyskupo sostas, likęs iš Motiejaus Valančiaus laikų. Išsikraustydamas tyčia paliko šį krėslą Varniuose, kad primintų senąją Katedrą. 

Kairėje bažnyčios pusėje koplyčia su šv. Kazimiero altoriumi bei altorius su Marijos Magdalenos paveikslu.

Neįmanoma praeiti pro įžymųjį altorių su XVII a. Trakų Dievo Motinos paveikslo kopija. Altorių seriją garsina ir naujausias paminklinis altorius su dailininko Petro Repšio metalo atliejomis „Žemaičių krikštas“.

Esant bažnyčios viduje – būtina pakelti akis aukštyn ir pažvelgti į ypatingus Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus vargonus (1821 m.), tai klasicizmo ir baroko derinys. Vargonus Varnių buvusioje katedroje 1821 m. pastatė Žemaitijos vargonų meistras Józefas Woyciullewiczius. Vargonų viršutinėje prospekto dalyje matomas Lietuvos kunigaikščių Giedraičių dinastijos herbas Vargonų viduje raudonu pieštuku lenkų k. parašyta: ,,Ru 1821 Zbudowany“ (liet. „1821 metais pastatyti“).

Beje, istoriografijoje minima ir ankstesnė vargonų pastatymo data – 1817-ieji bei tas pats meistras Juozapas Vaiciulevičius (lenk. Woyciullewiczius). 

Vargonų statyboje meistras Woyciullewiczius panaudojo dalį senų vamzdžių. Šešiolikos registrų vargonai turėjo trejas pleištines dumples. 1871 m. instrumentą iš pagrindų perstatęs meistras Pranciškus Sideravičius senąsias dumples pakeitė naujomis, lygiagretinėmis; 1893 m. vargonus remontavo meistras Breyeris, 1902 m. – N. Ventas bei 1960 m. – nežinomas meistras.

Šių vargonų prospektas klasicistinis, tačiau instrumento dispozicija barokinė. Architektūrinę trijų bokštų prospekto kompoziciją saikingai puošia geometrinių formų elementai ir ažūriniai drožiniai. Centrinio bokšto viršuje įkomponuotas Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio herbas. Panašios klasicistinio stiliaus kompozicijos vargonų prospektai yra Šakynos ir Lučių (Baltarusija) bažnyčiose.

Paskutinius XX a. dešimtmečius vargonai stovėjo nebylūs, stipriai pažeisti kinivarpų ir kitų medžio kenkėjų. 2007 m. vargonų prospektą restauravo Stanislovo Stanionio dirbtuvė. 2007–2011 m. instrumentą sutvarkė vargonų meistro Laimučio Pikučio dirbtuvė.

Varnių bažnyčioje palaidota, kaip manoma, 10 Žemaitijos vyskupų, tarp kurių ir pats katedros iniciatorius vyskupas Kazimieras Pacas. Po bažnyčia esančiame rūsyje yra Žemaičių vyskupų kripta. Čia iki XIX a. laidoti Žemaičių vyskupai. Yra išlikę dviejų Žemaičių vyskupų – Juozapo Arnulfo Giedraičio (1838 m.) ir Simono Mykolo Giedraičio (1844 m.) balzamuoti žemiškieji palaikai (mumijos), pomirtinė Jurgio Giedraičio (2000 m.) kaukė.

Bažnyčia pasižymi ypatingomis tradicijomis, gyvomis iki šiandien. Apsilankyti verta per Šv. Velykas, kai dunda būgnai, kviečiantys į procesiją. Varnių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia taip pat įtraukta į Žemaičių vyskupystės kultūros kelio programą.