Žemaičiai – baltų gentis, gyvenusi teritorijoje, apimančioje dabartinę vakarinę Lietuvą. Šios genties istorija ypatinga. Kartu su daugiau kaip prieš 600 metų įvykusiu žemaičių krikštu buvo baigtas visos Lietuvos krikštas, todėl ši dabartinė etnografinė grupė turėjo didžiulę įtaką šalies istorinei raidai. Kadaise įvykęs žemaičių krikštas ir jų tolimesnė istorija įrodė, kokie stiprūs, užsispyrę ir atkaklūs yra žemaičiai.
Aprašymas
Žemaitija – tauta su savo žeme, kalba, tradicijomis pirmąkart paminėta 1219 m. istoriniuose šaltiniuose kai Voluine (Volyne) buvo pasirašyta sutartis žemaičių kunigaikščių: Gerdvilo (Erdvilas) su Vykintu, kurie savo valdas turėję vakarinėje arba pietinėje Žemaitijos dalyje, bei Šiaulių kunigaikščiu Bulioniu.
1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių, vadovaujamų Žemaičių kunigaikščio Vykinto, ir Kalavijuočių ordino kariuomenės įvyko Saulės mūšis (Šiaulių mūšis). Mūšis baigėsi žemaičių pergale: Kalavijuočių ordinas sutriuškintas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas. Žemaičių sėkmę Saulės mūšyje daugiausia lėmė tai, kad tuo metu šiaurės ir vakarų žemaičiai palaikė glaudžius ryšius ir vieni kitiems padėjo. Toks jų bendradarbiavimas pastebimas ir kovose prieš Mindaugą.
Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. laimėjimas karuose su Vokiečių ordinu. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą užgrobti Žemaitiją.
Paminėti svarbiausi mūšiai nulėmę istorijos eigą. Su savitu žemaičių būdu, jų istorija, krašto gamta, žmonių buitimi supažindina Telšiuose įsikūręs žemaičių muziejus ,,Alka“. Šis muziejus yra svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus visoje Lietuvoje, įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną. Muziejus – kraštotyrinio pobūdžio. Jame kaupiami etnografijos, archeologijos rinkiniai, liaudies taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai, istorijos rinkiniai, dvarų kultūros palikimas.
Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijos bene geriausiai regione atspindi turtingo Žemaitijos krašto įvairovę, savitą ir tvirtą charakterį, istorinius lūžius ir po jų sekusius pokyčius. Niekur kitur neįmanoma rasti tiek daug ir tokiais įvairiais aspektais išnagrinėtos Žemaitijos regiono istorijos. Unikalūs eksponatai ir gausūs rinkiniai eksponuojami muziejuje, tai turtingas Žemaitijos dvarų palikimas, kryždirbystės, įtrauktos į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, eksponatai ir liaudies meno dirbiniai. Taip pat eksponuojama įspūdinga archeologijos ekspozicija. Archeologijos ekspozicija stulbina kuršių ir žemaičių papuošalų įvairove ir gausa, simbolių ir raštų ant jų subtilumu.
Muziejuje eksponuojamas dvarų paveldas. Be estetinio susižavėjimo, kurį neišvengiamai sukelia apsilankymas Žemaitijos dvarų ekspozicijoje, su regiono dvarais susijusių asmenų palikuonys čia ieško išlikusių dokumentų, atvaizdų, konkretaus dvaro praeičiai priklausiusių daiktų. Užsienio mokslininkai atvyksta tyrinėti Žemaičių muziejaus „Alka“ saugomų archeologinių radinių. Dvarų paveldo ekspozicijoje visada patraukia dėmesį medžioklės baldų komplektas, dail. Pasquale Romanelli, Anibale Carracci, Vincento Slendzinskio, Pranciškaus Smuglevičiaus kūriniai ir Lucaso Cranacho Vyresniojo dirbtuvei galimai priskiriamas paveikslas „Karalių pagarbinimas“.
Ypatingas muziejuje yra ir senųjų dievdirbių palikimas – žemaičių garbinti šventieji ir jų atvaizdai iš medžio. Ypatingo dėmesio susilaukia Rūpintojėlio skulptūros, nes tai, kaip mūsų krašto dievdirbiai vaizduoja Rūpintojėlį – unikalu ir palyginus reta kituose kraštuose.
Muziejaus interjere ypatingai daug meškos simbolių. Žemaitis žino, kad su juo yra protėvių dvasia, juos globojantis toteminis gyvūnas – miško meška ir sėkmės dvasia.
Žemaitijos kaimo ekspoziciją galima rasti adresu Malūno g. 5, Telšiuose. Ši ekspozija užima 8,5 ha plotą. Žemaičiai mėgo nepriklausomą gyvenimą viensėdžiuose, vengė glaudžios kaimynystės, tik prireikus apsigyvendavo kupetiniame kaime. Žemaitiški trobesiai išsiskiria savo paprastumu ir masyvumu. Ekspozicijoje 16 autentiškų XIX a. pab.– XX a. pr. pastatų, tai trys skirtingos sodybos, stambaus ūkininko sodyboje yra gyvenamasis namas ir šeši ūkinės paskirties pastatai. Vidutinio valstiečio sodyboje yra gyvenamasis namas ir trys ūkinės paskirties pastatai, o neturtingo valstiečio sodybėlę sudaro tik trobelė ir tvartelis. Visuose pastatuose eksponuojami autentiški baldai, buities apyvokos daiktai. Aukščiausias pastatas yra angliško tipo vėjinis malūnas su sukinėjama prieš vėją kepure, kalvė.
Rainių Kančios koplyčia stovi Rainių kaime, Telšių rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Telšių, prie kelio Telšiai–Varniai. Pastatyta atminti garsiausiai Lietuvoje sovietinių žudynių vietai. Koplyčios lubose nutapytos freskos, kuriose pavaizduoti Rainių kankiniai. Langus puošia vitražai, vaizduojantys kančią, rūsyje įrengta ekspozicija, kurioje pasakojama apie skaudžią tragediją, kuomet Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius (mokytojus, teisininkus, ūkininkus, mokinius).
Koplyčia atidaryta sekmadienį mišių metu, kitu laiku dėl užėjimo į vidų kreiptis į muziejų „Alka“ Telšiuose.
Žemaičių vyskupystės muziejaus yra adresu S. Daukanto g. 6, Varniai. Manoma, kad čia yra buvusi pagonių kulto apeigų vieta. Muziejus edukacijas vykdo buvusiame Žemaičių kunigų seminarijos vėlyvojo baroko pastate, kuris pastatytas apie 1770 m. Carinės Rusijos administracijai XIX a. uždarius Vilniaus Universitetą, Varnių kunigų seminarija ir Vilniaus Medicinos fakultetas buvo vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje. Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. ir pristato vieną iš dviejų buvusių Lietuvoje vyskupijų XV–XX a. pr. – Žemaičių (Medininkų) vyskupiją, kurios centras beveik 450 metų buvo Varniai, užėmę ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei palikę ryškų pėdsaką krašto istorijoje. Tikslas – skleisti ir puoselėti Vakarų Europos krikščioniškąsias ir kultūros vertybes Lietuvoje, darančias įtaką demokratijos plėtrai, pilietinės visuomenės stiprėjimui bei žmogaus, kaip esminės vertybės, augimui.
Žemaičių vyskupystės muziejaus priešakyje stovi didingas paminklas vysk. Merkeliui Giedraičiui ir kan. Mikalojui Daukšai, minint M. Daukšos „Postilės“ išleidimo 400 m. sukaktį. Paminklo iniciatorius ir statytojas – Žemaičių kultūros draugija.
Lūkšto ežeras su savo pakrantėmis bei muzikos festivaliu ir Varnių ansamblis, kupinas istorinių, kultūrinių ir dvasinių objektų – šv. Petro ir Pauliaus katedra, Žemaičių kunigų seminarija, šv. Aleksando bažnyčia, vyskupo Motiejaus Valančiaus rezidencija, Varniuose tampa traukos vieta daugeliui turistų.
