Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika – viena iš šešių bazilikų Lietuvoje. Ji mena reikšmingus mūsų šaliai istorinius įvykius, tarp jų kelią, kurį teko įveikti norint pasiekti nepriklausomybę. Kristaus Prisikėlimo bazilika – ne šiaip Kauno puošmena, ji ir Nepriklausomybės simbolis, tautos dvasios atgimimo viltis.

 

Aprašymas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1922 m. prabilta apie naujos bažnyčios, kuri įamžintų atkurtos Lietuvos valstybės ir tautos nepriklausomybę, statybą laikinojoje sostinėje. Jau tada būsimoji bažnyčia dedikuota Kristaus Prisikėlimo titulu. Vienu iš bažnyčios Statybos tarybos ir komiteto garbės pirmininkų buvo išrinktas prezidentas Antanas Smetona.

Didžioji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Santūraus, detalėmis neperkrauto plokščio stogo (angl. stripped classicism) ir modernių konstrukcijų statinyje tarptautinės modernizmo idėjos persipynusios su lokaliomis formų interpretacijomis. Vienas svarbiausių estetinių sprendimų – tankus vertikalių linijų ritmas – akivaizdžiai būdingas daugeliui visuomeninės paskirties tarpukario objektų Kaune.

Po įvairių parengiamųjų darbų ir konkursų – 1933 m. balandžio 21 d. patvirtintas dar vienas, Karolio Reisono (Kārlis Reisons), latvių kilmės Lietuvos architekto, projektas, pagal kurį 1934 m. vasarą buvo pradėta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba.

1935 m. bažnyčios prieangio pietinės sienos apačioje įmūrytas kertinis akmuo, atvežtas iš Alyvų kalno Jeruzalėje. Kadangi šis darbas išeikvojo visas bažnyčios statybai turimas lėšas, darbai po metų sustojo. Bažnyčios statytojai sugalvojo būdą, kaip žmonėms aukojimo principu prisidėti prie bažnyčios statymo – žmonės galėjo „įmūryti“ savo plytą už 10 centų. Būdas buvo sėkmingas, nes  per šešerius (1940 m.) metus buvo pastatyta bažnyčia. 

Vokiečių okupacijos metais (1941–1944) bažnyčia buvo paversta popieriaus sandėliu.

Per antrąją Sovietų okupaciją 1952–1955 m. didžioji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia buvo pertvarkyta į radijo imtuvų, vėliau – televizijos kanalų, jungiklių gamyklą.

1989 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, patvirtintas atstatymo projektas, o 2004 metais bažnyčia pašventinta.

Didžiosios Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios ir paminklo dvasią vienijantis projektas atspindėjo naujus estetinius idealus ir statybos technologines galimybes. 

Bažnyčios pamatai iš 900 gelžbetonio polių (25×25, 3,5–6,5 m ilgio). Sienos – gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu. Plokščias stogas, kuris yra svarbiausia tarptautinio modernizmo architektūrinės kalbos citata. 

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika alsuoja didybe. Šis pastatas pasižymi modernia stilistika, turi tvirtas kolonas, kylančias iki stogo, autentiškumą menančios architektūrinės detalės; Bazilikos išorė monumentali, turinti aiškias geometrines formas, su dvejais bokštais. 70 m aukščio didysis bokštas (prie pagrindinio įėjimo), su siaurais vertikaliais langais ir pakopomis siaurėjantis mažasis bokštas (virš centrinio altoriaus), sudaro bažnyčios laiptuotą siluetą. Pagrindinio korpuso sienose yra tankiai išdėstyti siauri langai. Tai santūrus, detalėmis neapkrautas statinys, kuriame modernizmo idėjos susipynusios su lokaliomis formų interpretacijomis.

 Tik įžengus, pirmiausia išgyvenamas nepaprastas baltumos ir erdvumos įspūdis. Šį įspūdį sukelia skirtingų atspalvių baltos spalvos sienos, lubos ir galerijos šviesių spalvų grindys, o aukšti liekni pilioriai ir vertikalūs siauri langai suteikia erdvei polėkio. Presbiterijos svarbą bažnyčios hierarchinėje struktūroje išryškina ir akcentuoja ne tik jos tūrio forma ir vieta pagrindinėje išilginėje ašyje, bet ir šoninės sienos, viršuje skaidomos plokščių nišų, taip pat keliomis pakopomis pakeltas grindų aukštis.

Presbiterijos įrenginiams pasirinkta prabangi medžiaga – marmuras. Pačiame centre nepajudinamai stovi rusvo ir balto marmuro altorius, savo forma kiek primenantis ankstyvosios krikščionybės sarkofagą, kairėje, Evangelijos pusėje, pastatyta altoriui stilistiškai artima sakykla, jos vieta altoriaus ir visos erdvės atžvilgiu parinkta labai tiksliai. Interjero visumą išbaigia dailios celebrantų kėdės ir vyraujančio šviesaus marmuro grindys.

Ilgai ieškota sprendimo kas tiktų Kryžiaus vietoje. Pasirinkta plakto švino skulptūra Prisikėlęs Kristus (1965 m.), kuri buvo atvežta 2009 m. iš uždaromų Kalvarijos vienuolių rekolekcijų namų (Calvary Monastery Retreat House), esančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Shrewsbury. Ši Prisikėlusio Kristaus figūra savyje talpina ir simbolinį Kryžiaus įvaizdį. Kita vertus, kviečiantis Kristaus veidas sklidinas šviesos. 

Po apsilankymo bazilikos viduje tiesiog privalu užkilti ant 28 m aukščio bazilikos stogo terasos. Į terasą veda net 186 laipteliai, tačiau galima pasinaudoti bazilikoje veikiančiu liftu. Užkilus regima ne tik kruopščiai atlikta terasos apdaila, bet ir nuo jos atsiverianti Kauno panorama. Priešingoje bazilikos pusėje galima išvysti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčią, skirtą žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Ši koplyčia, o kartu ir visa bazilika simbolizuoja, kokią didžiulę reikšmę dabarčiai turi tie, kurie kartu su kitais keliavo sunkiu keliu į Lietuvos nepriklausomybę.

Bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai, skliautuose skamba Pažaislio muzikos festivalio, Tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš Arti”, roko operos „Prisikėlęs“ garsai, vyksta tradiciniai Kauno miesto gimtadieniui skirti koncertai, įvairūs kiti susitikimai, konferencijos, renginiai, kuriuose dalyvauja miesto gyventojai ir lankosi svečiai iš visos Lietuvos ir užsienio.