Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis
,,Paslapties kupina vieta“, – taip daugelis apibūdina Pažaislio kamaldulio vienuolyno ansamblį. Kauno marių šiaurės-vakariniame krante išsidėsčiusio vienuolyno istorija yra išskirtinė. Iš pradžių šiame vienuolyne gyveno atsiskyrėliai kamalduliai vienuoliai, kurie laikydavosi tylos įžadų, o miegodavo celėse esančiuose karstuose, po galvomis pasikišę plytas, o dabar jame veikia Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija.
Aprašymas
Pažaislio kamaldulių vienuolynas buvo pirmas šio ordino vienuolynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir ketvirtas Respublikoje (Žečpospolitoje). 1664 m. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Kamaldulius finansavo LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Jo sumanymą įgyvendino iš Italijos pasikviesti menininkai: architektas Džovanis Batista Fredianis, o nuo 1674 m. – architektai broliai P. ir K. Putiniai, florentietis tapytojas Mykolas Angelas Palonis, skulptoriai Džovanis Merlis ir Mikalojus Volšeidas, tapytojas Džiuzepė Rosis. 1712 m. užbaigti apdailos darbai. Pietinė oficina pastatyta kiek vėliau, XVII – XVIII a. sandūroje.
XIX amžius vienuolynui buvo negailestingas. 1812 m. jį apiplėšė iš Rusijos besitraukiantys Napoleono armijos kariai. O 1832 m., nuslopinus 1831 m. sukilimą, caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas uždarytas, kamalduliai ištremti, turtas konfiskuotas. Po kelių metų, 1840 m., perdavė jį ortodoksų vienuoliams, kurie iš esmės ėmėsi bažnyčios pertvarkos stengdamiesi jos vidaus erdvei suteikti cerkvės pavidalą, tada sunaikinta ir pakeista visa ansamblio įranga, po dviejų metų oficialiai atidarytas Ėmimo į dangų vienuolynas. 1915 m. bėgdami į Rusiją ortodoksai išsivežė didžiąją dalį meno vertybių ir visą archyvą. Po kelių metų, 1917–1918 m. kaizerinė vokiečių kariuomenė Pažaislyje įrengė karo ligoninę ir galutinai nusiaubė šį ansamblį.
Tyla buvo nutraukta 1920 m., kai Šv. Kazimiero seserų kongregacijos steigėja Motina Marija Kaupaitė su keturiomis seserimis, atvykusiomis iš JAV, Pažaislyje įsteigė Šv. Kazimiero seserų vienuolyną. Šios kongregacijos seserys vienuolyną rūpestingai tvarkė.
Po II-ojo pasaulinio karo čia būta Respublikinio centrinio archyvo, senelių namų, psichoneurologinės ligoninės, turistinės bazės. 1967–1991 m. Pažaislio vienuolynas priklausė Kauno Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, tuomet pradėtas jo tyrimas ir restauravimas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
Virš Kauno marių pusiasalio medžių iškilęs Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šešiabriaunis 53 m. kupolas ir du bokštai 32 m aukščio, iš rytų – žemesni priestatai, o pietryčių kampe virš zakristijos iškilęs neaukštas varpinės bokštelis, matomi iš toli – nuo marių ir Nemuno šlaitų. Šiandien Pažaislio kamaldulio vienuolyno ansamblio statinys laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko šedevru Šiaurės ir Rytų Europoje. Vientisa, logiška kompozicija, subtili darna su gamtine aplinka. Aukšta, 2,5 m mūro tvora, dengta čerpėmis, atskiria vienuolyno sodus nuo miško. Ansamblio erdvių kompozicija būdinga barokui: įspūdis stiprėja artėjant nuo pakraščio į centrą. Emocinė įtampa labiausiai didėja einant nuo Didžiųjų vartų: ilga liepų alėja praplatėja į ovalią aikštelę priešais svečių namus. Už jo nelauktai atsiveria plati kiemo erdvė su didingu pagrindinio bažnyčios fasado vaizdu ir simetriškai išdėstytais vienuolyno pastatais, kuriuose buvo bendros vienuolių patalpos ir gyvenamieji kambariai. Šventoriuje, priešais įėjimą, po liepomis, stovi du šuliniai. Spėjama, kad buvo įrengti XVII a. pab., bet dėl neaiškios priežasties 1836 m. užkasti, o 1983 m. vėl išvalyti ir restauruoti. Šulinių sienutės iš lauko akmenų mūro, antžeminės dalys iš smiltainio, papuoštos grakščiomis kalto metalo karūnomis, kurios restauruotos pagal retą to laikotarpio autentišką pavyzdį.
Visi ansamblio komponentai sugrupuoti taip, kad dėmesys kryptų į vienintelę ryškiausią dominantę – bažnyčią, kuri atkreipia dėmesį sudėtinga tūrių kompozicija. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį kupolą užsibaigiantį žibintu ir kryžiumi. Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės.
Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus didumo freskų. Bažnyčios zakristijos ir kapitulos patalpos puošti kruopščia ir itin dekoratyvia medžio drožyba. Bažnyčios vidus puoštas stiuko lipdyba ir įvairiaspalviu marmuru.
Pažaislio vienuolyno koridoriuje prie zakristijos esantis šv. Brunono Kverfurtiečio hagiografinis vienuolikos paveikslų ciklas yra ankstyviausias ir galbūt vienintelis kūrinys, taip išsamiai pasakojantis apie jo 1009 m. atliktą pirmąjį Lietuvos krikšto aktą ir su juo susijusį pirmą kartą Kvedlinburgo analuose tais metais paminėtą Lietuvos vardą.
Barokinėse bažnyčiose itin retai atsiveria vaizdas į šešiakampę erdvę, kurią Pažaislyje optiškai praplečia aplinkui išdėstytos keturios koplyčios, prieangis ir presbiterija. Iš kupolo sklindanti šviesa atskleidžia puikų reginį, kuriame interjero apdailai panaudoti juodas ir raudonas marmuras suderinti su spalvingomis freskomis ir balto stiuko lipdiniais.
Pažaislio bažnyčios kupole daugiafigūrė freska „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“. Kupolo būgno erdvę skaido keli ratai ar vainikai. Daugiafigūrę freską nuo viršaus žemyn juosia trys pagrindinės tirštos juostos (ratai), kuriose pirmiausia vaizduojami aukščiausios hierarchijos angelai, kiek žemiau – muzikuojantys angelai, o apačioje – šventieji kankiniai ir išpažinėjai. Švč. Mergelės Marijos vainikavimo danguje kompozicija nutapyta virš apatinio šventųjų rato.
Teigiama, kad Dievas sukūrė angelus savo ir žmonių tarnystei ir jie yra aukščiausi tarp visų Dievo kūrinių. Šioms bekūnėms dvasioms taip pat būdingas hierarchinis ir funkcinis pasiskirstymas. Todėl aukščiausiųjų chorų angelai beveik niekada nevaizduojami vieni, nes tik supdami Dievo sostą jie įgauna ypatingą buvimo prasmę. Šv. Tomas Akvinietis teigė, kad angelai yra grynas protas ir neturi kūno. Kadangi protas yra galvoje, viduramžiais angelus imta vaizduoti be kūno, vien tik galvutes su sparnais. Taigi kupole, pačiame aukščiausiame taške, apie šešiakampio žibinto pagrindą vaizduojami plačiu žiedu pasklidusių šešiasparnių angelų galvutės.
Žemiau, taip pat ratu, nesuskaičiuojamas būrys angelų – cherubinų sudaro dangiškąjį chorą, jie vaizduojami garbiniuotomis galvutėmis, putliais, įvairios mimikos veidukais, kai kur galvutės pavaizduotos aiškiai su dviem ar keturiais sparneliais, kitur jie nutapyti nuogais ir kūdikiškais kūneliais.
Muzikuojantys angelai. Iš tiesų dangaus dvasių orkestras pirmiausia groja įvairiais styginiais instrumentais, jie taip pat naudojasi trimitais ir kitais pučiamaisiais instrumentais, antai fleitomis ir dūdelėmis, būgneliais.
Šventieji kankiniai ir išpažinėjai. Kupolo apačioje nutapyti 64 šventieji vyrai ir šventosios moterys, įvairiomis pozomis stovintys ar klūpantys ant kamuolinių debesų, pavaizduoti trečiajame, didžiausiame rate.
Pažaislio kamaldulio vienuolyno ansamblio viduje galima lankytis visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadieniais – tylos diena. Dar svarbu žinoti, kad viena savaitė per metus yra
