Vilniaus universitetas yra pats seniausias ir didžiausias universitetas Lietuvoje. Jis yra viena svarbiausių švietimo įstaigų Lietuvoje, veikianti jau ilgiau kaip 400 metų.
Aprašymas
Senieji Vilniaus universiteto rūmai užima senamiesčio kvartalą tarp Universiteto, Šv. Jono, Pilies ir Skapo gatvių. Vilniaus universitetas įkurtas 1579 m. sklindant renesanso, reformacijos ir katalikiškosios reformos idėjoms.
Architektūros šedevrą sudaro dvylika gotiško stiliaus, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, Šventų Jonų bažnyčia ir varpinė. Visi šie pastatai atspindi universiteto istoriją, nes buvo pastatyti ne tuo pačiu metu, bet vienas po kito, todėl atspindi tuo metu vyravusius stilius. Svarbūs ne tik pastatai, ne mažiau išsiskiria trylika skirtingo dydžio ir paskirties kiemelių, suformuotų istorijos eigoje. Jie visi turi savo pavadinimą, aplinką, o svarbiausia istoriją.
Vieni įspūdingiausių Vilniaus komplekso universiteto pastatų – Vilniaus observatorijos kiemas ir Vilniaus universiteto aula, kurie yra klasicizmo stiliaus pavyzdžiai. Observatorijos kiemas, suformuotas XVI a. pabaigoje yra seniausias iš visų kiemų.
Klasicizmo architektūra – architektūros stilius, atsiradęs iš neoklasicizmo judėjimo XVIII a. antroje pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko stiliams. Klasicistinio stiliaus observatorija, papuošta zodiako ženklais ir lotynų kalbos sentencijomis išsiskiria klasicizmo epochą žyminčiomis kolonomis, architektūrine simetrija, erdviais langais. Vilniaus universiteto aulos viduje taip pat gausu klasicistinių elementų: aukštos, lygios kolonos, didelė, pailga, šviesi salė, dažyta baltai, plokščios lubos. Tai seniausias universiteto architektūrinio ansamblio kiemas. Jo žemutinių aukštų mūrai siekia XV a. Kiemas susiformavo XVI a., statant patalpas kolegijai, todėl akademijos laikais jis vadintas Kolegijos kiemu. Dabartinę formą įgavo XVII a. pradžioje. Rytinis ir vakarinis sparnas turėjo per visus tris aukštus įstiklintas arkų galerijas, kurios buvo užmūrytos XIX a. antroje pusėje. Kieme XVII–XVIII a. augo vaistažolės, o jo pietiniame sparne buvo vaistinė, XVIII a. pabaigoje – Lietuvos edukacinės komisijos raštinė, archyvas. Kieme dominuoja senoji astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu. Klasicistinis statinys turi du laibus bokštelius, skirtus astronominiams stebėjimams, ir stiprią smiltainio sieną – dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Vakarinio korpuso sienoje įmūryta paminklinė lenta astronomui, universiteto rektoriui Martynui Počobutui.
Už pietinio Observatorijos kiemo sparno yra nedidelis, siauras Spaustuvės kiemas. Jis pavadintas pirmosios universiteto spaustuvės, 1575 m. kunigaikščio Radvilos-Našlaitėlio dovanotos universitetui, vardu. Rytinėje šio kiemo dalyje veikė akademijos spaustuvė, o vakariniame korpuse – vaistinė.
Bibliotekos kiemas taip pat yra vienas seniausių, susiformavęs XVI a. pabaigoje. XVII–XVIII a. tai buvo uždaras, ūkinis universiteto kiemas. Jo gilumoje kyla monumentalus trijų aukštų universiteto bibliotekos rūmų fasadas.
š Bibliotekos kiemo, pasukę pro XX a. pradžios metalinius vartus, patenkame į erdvų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemą. Prie vakarinio jo sparno, virš vartų, pritvirtinta šiam poetui skirta balto marmuro paminklinė lenta. Pietinis kiemo sparnas turi masyvius dviejų aukštų kontraforsus su nišomis ir perėjimą su aukštyn kylančiais granito laiptais, kurie jungia šį kiemą su Didžiuoju. Virš perėjimo pakabintas varpas, skirtas to paties pavadinimo Vinco Kudirkos redaguoto laikraščio 100-mečiui.
Pirmasis kiemas, į kurį patenkama siauru perėjimu iš M. K. Sarbievijaus kiemo, pavadintas universiteto auklėtinio, istoriko Simono Daukanto vardu. Kiemo viduryje žaliuoja ąžuoliukas, atgabentas iš S. Daukanto gimtinės ir pasodintas universiteto 400 metų sukakties proga. Užrašas „Domus Philologiae“ skelbia, kad čia – filologų valdos. Ant šiaurinės sienos – skulptoriaus Romano Kazlausko sukurtas S. Daukanto horeljefas.
Mikalojaus Daukšos kiemas pavadintas pirmosios, XVI a. pabaigoje Vilniuje išleistos, lietuviškos knygos rengėjo vardu. Kiemas susiformavo XVIII a. viduryje. XVII a. pastatytas pietinis korpusas, o apie XVIII a. vidurį – dviejų aukštų vakarinis korpusas ir vieno aukšto šiaurinis bei rytinis korpusai. 1803 m. virš pietų ir vakarų korpusų užstatyti tretieji aukštai. Šis kiemas anksčiau vadintas Malkų, arba Juoduoju.
Didysis kiemas. XVI–XVII a. šis kiemas vadintas Akademijos, vėliau – P. Skargos kiemu. Jį sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės stilistikos suvienyti į dinamišką erdvę. Šiaurinis ir vakarinis korpusai – vieni seniausių. Vertingiausia architektūrinės kompozicijos dalis yra autentiškas renesanso stiliaus rūsio fragmentas. Kadangi šis kiemelis priklauso filologams, koridorius puošia talentingų Lietuvos menininkų darbai. Galiausiai, didysis kiemas visada buvo svarbiausias visame universitete. Jis apjungia sakralinę, akademinę ir reprezentatyvinę universiteto funkcijas. Kiemą supa renesanso stiliaus pastatai, kabo autentiška marmurinė lenta. Šv. Jonų bažnyčios pamatai padėti dar XIV a., turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Bažnyčios varpinė iškilo XVII a., o vargonai yra patys didžiausi Lietuvoje ir turi 64 balsus, juose susipina renesansas ir vėlyvasis barokas.
Uždaras puikios akustikos kiemas pavadintas universiteto profesoriaus Lauryno Gucevičiaus vardu. Kiemo pastatuose buvo įkurta Lietuvos artilerijos kadetų mokykla, kurioje matematikos, topografijos ir fortifikacijos paskaitas skaitė L. Stuoka-Gucevičius. Ant šiaurinio korpuso sienos pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas.
Tarp šiaurinio Didžiojo kiemo sparno ir Šv. Jonų bažnyčios yra siauras perėjimas į nedidelį K. Sirvydo kiemą. Tai buvusi Šv. Jonų bažnyčios šventoriaus dalis. Rytinėje dalyje matyti dviejų aukštų šios bažnyčios zakristijos pastatas.
Jaukus ir kiek izoliuotas nuo visų rūmų kiemas pavadintas Vilniaus universiteto studento, žemaičių sąjūdžio dalyvio, poeto ir tautosakininko Simono Stanevičiaus vardu. Archyviniuose dokumentuose minima, kad XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje prie Pilies gatvės pastatytas dviejų aukštų gyvenamasis namas. 1672 m. jį perėmė Vilniaus kapitulos kanauninko Ambraziejaus Beinarto įsteigta bursa.
Nedidelis ir jaukus Arkadų kiemelis susiformavo XIX a., kai buvo sujungti du Skapo gatvės namai, kurie 1815 m. atiteko universitetui. Kiemelį juosiančiuose pastatuose šiuo metu yra Užsienio kalbų institutas, Filologijos fakulteto katedros, Orientalistikos centro auditorijos.
